- kliautingas
- придирчивый; порочный; с недостатком; дефектный
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
kliautingas — kliautìngas, a adj. (1) DŽ, kliautingas (1) NdŽ žr. kliaudingas: 1. Geriausias gyvulys – savo užsiūklėtas; pirkdamas vis kokį kliautingą nuspirksi Vj. Prisijaučia … merga kliautinga ėsanti J. Darbai tarnų bažnyčios yra pikti alba kliautingi… … Dictionary of the Lithuanian Language
kibus — kibùs, ì adj. (4) NdŽ 1. kuris greit prie ko nors limpa, segasi, kimba: Po tais lapeliais yra vadinamas apyninis medus, tai yra gelsvos ir kibios dulkės S.Dauk. Pumpureliai užsiklejuo[ja] kibià sula J(S.Dauk). Sniegas kibùs nū, t. y. kimba J … Dictionary of the Lithuanian Language
kliautingumas — kliautingùmas sm. (2) 1. BŽ427, NdŽ → kliautingas 2. 2. atkaklumas: Bangų kliautingumas neišsemiamas rš … Dictionary of the Lithuanian Language